Tai socialinis projektas, skirtas visuomenės edukacijai apie prikurtimą, spengimą ausyse (tinnitus) ir galvos svaigimą (vertigo). Projektą įgyvendina Lietuvos otorinolaringologų draugija kartu su gydytojais ekspertais, projekto globėju ir partneriais.
Simptomai gali būti pavojingi, jei jie atsiranda staiga, stiprėja arba nepraeina per kelias dienas. Ypač svarbu nedelsti, jei kartu su prikurtimu, spengimu ar vertigo atsiranda staigus klausos pablogėjimas, stiprus galvos svaigimas, pusiausvyros praradimas, veido nutirpimas, stiprus galvos skausmas ar regėjimo sutrikimai.
Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją – ankstyvas įvertinimas gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių.
Projektas gimė matant, kiek daug žmonių gyvena su šiais simptomais jų nesuprasdami, nesikreipdami pagalbos arba gaudami prieštaringą informaciją.
Projektą įgyvendina Lietuvos otorinolaringologų draugija kartu su gydytojais otorinolaringologais, projekto globėju Sveikatos apsaugos ministerija ir partneriais.
Kaip projektas vykdomas?
Ne. Prikurtimas – tai susilpnėjusi klausa, kai žmogus prasčiau girdi garsus ar kalbą. Tinnitus – tai garsų (spengimo, ūžesio, zvimbimo, šnypštimo) pojūtis galvoje ar ausyse, kai išorinio garso šaltinio nėra. Šios būklės gali pasireikšti atskirai, tačiau neretai pasitaiko kartu.
Taip. Prikurtimas atsiradęs per kelias valandas ar 1-2 dienas laikomas staigiu. Tokiu atveju svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes ankstyva diagnozė ir pradėtas gydymas gerina išeitis, t.y. atsistatymo galimybes.
Ne. Klausos pablogėjimas gali būti laikinas: dėl sieros kamščio, ausies uždegimo ar skysčio susikaupimo vidurinėje ausyje. Tačiau jei pažeidžiama vidinė ausis (klausos nervas), pakitimai gali būti ilgalaikiai. Tik gydytojo apžiūra leidžia atskirti priežastis ir paskirti tinkamą gydymą.
Taip. Prikurtimas gali būti įgimtas arba atsirasti vėlesniame amžiuje dėl sieros kamščių, dažnų ausų uždegimų ar skysčio kaupimosi vidurinėje ausyje. Svarbu laiku diagnozuoti ir taikyti gydymą, nes suprastėjusi klausa tiesiogiai veikia vaiko raidą.
Tai subjektyvus garso pojūtis, kai išorinio garso aplinkoje nėra. Žmonės dažniausiai apibūdina jį kaip spengimą, ūžimą ar cypimą.
Dažniausiai pats spengimas nėra pavojingas gyvybei. Tačiau jis gali būti klausos pažeidimo ar kitos ligos požymis. Jei spengimas atsirado staiga, yra tik vienoje ausyje, pulsuojantis ar lydimas klausos pablogėjimo ar svaigimo, reikalinga gydytojo konsultacija.
Jei priežastis laikina (pavyzdžiui, po stipraus triukšmo ar ūminio uždegimo), spengimas gali sumažėti ar visai išnykti. Kai kuriais atvejais jis užsitęsia. Net ir tuomet galima taikyti gydymo ar simptomų kontrolės priemones, kurios padeda sumažinti jo intensyvumą.
Vertigo – tai intensyvus sukimosi pojūtis, kai atrodo, kad sukasi aplinka arba pats žmogus. Tai nėra liga. Tai – simptomas, dažniausiai susijęs su vidinės ausies ar smegenų pusiausvyros sistemos sutrikimais.
Daugeliu atvejų vertigo nėra pavojingas, tačiau gali būti labai varginantis simptomas. Vis dėlto, jei svaigimas yra lydimas kalbos sutrikimo, veido ar galūnių silpnumo, regėjimo sutrikimo ar jaučiamas stiprus galvos skausmas – būtina skubi pagalba.
Taip. Stresas gali sustiprinti svaigimą, taip pat paaštrinti jau esamus simptomus. Nervų sistema glaudžiai susijusi su klausos ir pusiausvyros mechanizmais, todėl emocinė įtampa dažnai turi įtakos simptomų intensyvumui.
Gali, nors tikrai rečiau nei suaugusiems. Vaikams svaigimas dažniausiai susijęs su ausų infekcijomis, rečiau – su kitomis neurologinėmis būklėmis. Bet kokie tokie nusiskundimai turėtų būti įvertinti gydytojo.
Taip. Šie simptomai yra susiję tarpusavyje, todėl gali pasireikšti vienu metu. Pvz.: sergant Menjero liga, būdingi pasikartojantys svaigimo epizodai, lydimi spengimo ausyse.
Esant užsitęsusiems simptomams – į šeimos gydytoją. Jis įvertins būklę ir, jei reikia, nukreips pas gydytoją otorinolaringologą ar neurologą. Jei simptomai atsirado staiga ir yra stiprūs – reikėtų vykti į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
